Informacija apie sužadėtinių kursus

1. Pagrindinė informacija

bent prieš penkis mėnesius 

• kreiptis į vieno iš besituokiančiųjų parapiją.
• Santuoka laiminama vieno iš sužadėtinių parapijoje. Norintys tuoktis ne savo parapijoje turi gauti vietos klebono leidimą tuoktis už parapijos ribų.

Santuokos sakramentą galima priimti:

• sulaukus 18 metų;
  
• nesant kitų kliūčių Bažnytinei santuokai;
  
• pristačius Krikšto liudijimą, laisvo stovio pažymą ir priėmus Sutvirtinimo sakramentą;
  
• išklausius kursus šeimos centre.
  

Reikalingi dokumentai:

• Krikšto sakramento liudijimas (arba pažyma iš parapijos klebono);
• Sutvirtinimo sakramento liudijimas (arba pažyma iš parapijos klebono);
• Laisvo stovio pažyma iš parapijos klebono;
• leidimas tuoktis už parapijos ribų iš abiejų sužadėtinių parapijos klebonų (jei tuokiamasi nė vieno iš sužadėtinių parapijoje);
• pažyma apie išklausytus pasirengimo santuokai kursus (iš rengusio šeimos centro).

Prašymo išduoti pažymą parapijos klebonui pavyzdinė forma.

2. Galimos kliūtys bažnytinei santuokai

Santuokinis ryšys, kuriuo vyras ir moteris sudaro viso gyvenimo sąjungą, pagal savo prigimtį skirtas sutuoktinių gerovei bei vaikų gimdymui ir auklėjimui, krikščionių tarpe Viešpaties Kristaus yra iškeltas į sakramento garbę.

Katalikiškos santuokos apibrėžimas jau pats savaime atsako į daugelį klausimų, kurie galėtų kilti santuokai besirengiantiems. Visų pirma, jame minimos esminės santuokos savybės: vienumas ir neišardomumas. Katalikiškoji doktrina neleidžia ištuokos galimybės. Iš tikrųjų bažnytiniuose teismuose pasitaikančios santuokinės bylos visai nėra „skyrybos“, kaip kartais pasako žmonės, o tik konstatavimas tam tikrų sąlygų, dėl kurių sudaroma santuoka  buvo negaliojanti.

Santuokos neišardomumo principas reikalauja rimto besituokiančiųjų apsisprendimo, todėl Bažnyčioje jaunavedžiams yra keliamos tam tikros sąlygos, kurių reikia laikytis besiruošiant vedybiniam gyvenimui.

Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pripažįsta ir tik bažnyčioje sudarytas santuokas, nutarė santuokinio amžiaus klausimu prisiderinti prie valstybinių reikalavimų. Kaip ir civilinėje teisėje, katalikų Bažnyčioje gali tuoktis tik pilnamečiai — sulaukę 18 metų asmenys. Norintys susituokti nepilnamečiai bet kuriuo atveju turi gauti teismo sutikimą ir tada prašyti vyskupą leidimo jų santuokai. Prašymą vyskupui pateikia santuokos dokumentus tvarkantis kunigas.

Panašių leidimų taip pat reikia tuokiantis su kito tikėjimo ar nekrikštytais asmenimis. Pastaraisiais atvejais katalikiškoji pusė įsipareigoja stengtis išlaikyti ir praktikuoti katalikų tikėjimą bei rūpintis, kad toje santuokoje gimę vaikai būtų krikštijami katalikų Bažnyčioje.

Santuokai gali sutrukdyti giminystės ryšys. Šiuo metu šis reikalavimas yra sušvelnintas: absoliučiai negali tuoktis tik giminystės tiesiojoje linijoje esantys asmenys (netgi jei toji giminystė būtų kilusi ir iš įvaikinimo) — t. y. tėvai su vaikais, o šalutinėje linijoje — broliai ir seserys bei pusbroliai ir pusseserės. Kitais  atvejais, jei ketinama tuoktis tarp giminių, reikia gauti vyskupo leidimą. Antai be leidimo negali tuoktis svainiai, pvz., vyras negali vesti buvusios žmonos sesers.

Tuoktis negali kunigo šventinimus turintys ar vienuoliškus įžadus padarę, taip pat asmenys, susaistyti anksčiau bažnytiniu būdu padarytos santuokos ryšiais.

Kaip jau minėta, katalikų Bažnyčioje sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Santuoka negalioja, jei sudarydami ją jaunavedžiai tinkamai nesuvokia santuokinio gyvenimo teisių ir pareigų, taip pat dėl psichinės ligos, apgavystės, jeigu sutuoktinis negali gyventi santuokinio gyvenimo dėl impotencijos, jei dėl nuslėptų dalykų sutuoktinių gyvenimas vėliau rimtai sudrumsčiamas.

Kun. Adolfas Grušas (vestuves.lt informacija)

3. Galimi pasirengimo būdai